Nekitokia diena

Tokia kaip kitos. Atsikeli, pasilabini su namų gyventojais, daraisi kavą... atvirai pasakius kitokie būna tik savaitgaliai: keliesi anksčiau, nesupranti kokiu ritmu gyvena vaikas ir ko vyras slampinėja: "Tai turi jis kokį nors planą, ar ne?"
O šiokiadieniais aplanko paštininkas, pikta kaimynė, renkanti pinigus už kiemo tvarkymą, ir dar gal koks Jahovos liudytojas užklysta per netyčią. Nykuma, sakytumėt jūs? Ne... taip gyvena daug namų šeimininkių, tik ne visos prisipažįsta. Jei tokią nykią dieną užklysta koks nelaimėlis su ištiesta ranka ir pavargusiom akim, norisi jį įsileisti, pamaitinti, pasiūlyti šiltos arbatos... bet kur gi. Pabandyk taip padaryti, tai pabėgs nė neatsisukdamas.
Taip ir krapštausi prie karoliukų, kad bent jau užsukantiems į mano puslapį akį paglostyti, kad paštininkas dažniau apsilankytų... Štai kas dabar spurda mano stalčiuje. man patinka viskas. O jums?

"Nuostabu"

Jau įsivaizduojat kaip nuostabu... pirmadienis... laikrodis persuktas ir mano mažoji keliasi taip lyg viskas būtų kaip buvę. Mano sesių katė atostogauja pas mus, o aš jau naktį sapnuoju kaip šaukiu "kac-kac-kac". Kai pamojavus tėveliui per langą, suvalgius gabalą batono ir pažiūrėjus "multiką" mažylė nueina miegoti aš t.p. svajoju apie lovą. Bet juk galioja kiaulystės dėsnis mamoms: kai tik tavo galva palies pagalvę, vaikas pašoks iš lovos. Tokiu atveju belieka apsimesti, kad dirbi. Tarp darbų atsidarau dažnai gerai nuteikiantį www.day.lt. Dažniausiai būna kokia nors man negirdėta "šventė ar minėtina diena, jei ne - ta bent geros nuotaikos įkvėpianti mintis, blogiausiu atveju vaikystės laikų draugės vardadienis. Bet ką žada diena, kai pamatai tik užrašą "PIRMADIENIS" ir tikrai nesaldų posakį?

Pakvipo Vėlykom

Po kelias valandas trukusio apsipirkimo rezultatas, Velykinių dovanų atžvilgiu neįtikėtinai geras: kilogramas mažų šokoladinių kiaušinukų, knygelės mažiesiems, šokoladiniai kiaušiniai ir zuikiai, pora pakelių plaušų ir kažkokios klaikios dekoracijos... Dabar jau man taip atrodo. Stebiuosi kaip dar nemečiau šio reikalo. Norėčiau paruošti mielas Zuikio dovanėles, bet dažnai tokiom idėjom man pritrūksta kantrybės. O aš jūs dovanojate ką nors per Velykas artimiesiems? Mes dovanojam dekoruotus kiaušinius.

Jų galite rasti mano puslapio galerijoj :) http://smulkmeneles.weebly.com/kiti.html
Patalpinti kol kas laisvi gal ir jums patiks. Kitoje pusėje užrašome palinkėjimą - vietoj atviruko "tarnauja", arba tiesiog dovanojame kaip dekoracijas.

Šiandien parskris gandrai...

Kažin kur tiktai? Čia kur sninga? Dievinu žiemą, bet jei būčiau įpratusi ją leisti ten kur šita tai tada ne - grįžčiau tik tada, kai visas sniegas nutirptų, pašalas išeitų, ledai išplauktų, o vyrai nusiplautų mašinas.
Man pavasaris asocijuojasi su trim dalykais:
1. Kaštonų žydėjimu

2. Lizdo sukimu

 

3. Atsinaujinimu.

Kadangi kaštonai dar net neišsprogę, o žiedų be gegužės galime nė nesitikėti. Lizdo sukimas - ne momentinis reikalas. belieka kalbėti tik apie atsinaujinimą. Bet bėl gi ž procesas nėra greitas, todėl šnekėti reikia palengva. 

Štai kokius karolius suradome su dukra vienoje miesto parduotuvėje. Nelabi kokia nuotrauka, nes Saulė klykė, kad jai atiduočiau.... 

Ruošiuosi iš jo ne tik dukrai ir sau pasidaryti kokį grožį. Bet šiuo tuo ir klientes nudžiuginti.

Labas rytas. Pasaulinė meteorologijos diena

Na ir diena pradėti rašyti tinklaraštį. Tada kai nuo ankstyvo ryto šviečia saulė, o termometras rodo vos keturis laipsnius šilumos, vyras darbe, ant stalo kava... o dukra kaip išprotėjus cypia: "Mama".

Kita vertus, o kodėl ne šiandien? Ar ne taip prasideda daugelio mamų dienos? Žinoma, bus sakančių, kad jie prasideda nuo kavos į lovą, kol vaikai miega... vyrai iškepa kalną garuojančių blynų... Mano svajonėse rytai irgi tokie. Tik pro tų svajonių miglą prasimuša sujauktos ir aptaškytos virtuvės, stirtos nešvarių indų ir plakiklių ir dar velniai žino ko ir kodėl, kalnai... Realybė tokia, mielos mamos. Na gal ir tėčiai. Jums vietos čia irgi bus. Gal tik kuklių stebėtojų, bet aš jūsų nepamiršiu: apšnekėsiu, peiksiu ar net koneveiksiu - jei tik reikalas prispirs.

Kurį kitą, ramesnį rytą, papasakosiu apie save. O kol kas dalinuosi pirmuoju savo gyvenime tinginiu ir einu žiūrėti ar jau pasibaigė tas animacinis serialas, kur personažų galvos, didesnės už juos pačius.