Na ir diena pradėti rašyti tinklaraštį. Tada kai nuo ankstyvo ryto šviečia saulė, o termometras rodo vos keturis laipsnius šilumos, vyras darbe, ant stalo kava... o dukra kaip išprotėjus cypia: "Mama".
Kita vertus, o kodėl ne šiandien? Ar ne taip prasideda daugelio mamų dienos? Žinoma, bus sakančių, kad jie prasideda nuo kavos į lovą, kol vaikai miega... vyrai iškepa kalną garuojančių blynų... Mano svajonėse rytai irgi tokie. Tik pro tų svajonių miglą prasimuša sujauktos ir aptaškytos virtuvės, stirtos nešvarių indų ir plakiklių ir dar velniai žino ko ir kodėl, kalnai... Realybė tokia, mielos mamos. Na gal ir tėčiai. Jums vietos čia irgi bus. Gal tik kuklių stebėtojų, bet aš jūsų nepamiršiu: apšnekėsiu, peiksiu ar net koneveiksiu - jei tik reikalas prispirs.
Kurį kitą, ramesnį rytą, papasakosiu apie save. O kol kas dalinuosi pirmuoju savo gyvenime tinginiu ir einu žiūrėti ar jau pasibaigė tas animacinis serialas, kur personažų galvos, didesnės už juos pačius.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą