Sveiki gyvi...
tai nereiškia, kad tik dabar atsigavome po gimtadienio... ne ne... bet tik dabar atsirado polėkis rašyti.
Tortas suvalgytas
atvirukai perskaityti
sandėliai išvalyti. Metas naujienoms, tiesa?
Na o naujienos tokios, kad reikia kažkaip neapkerpėti ir ieškoti kažko naujo. Kai tik ką nors surasiu būtinai papasakosiu.
O vakare pasidalinsiu įspūdžiais iš Knygų mugės ;)
Geros dienos.
2/24/2013
1/19/2013
13 dienų
Oj kaip laukiam saulės. Lauke - 14 ir jokio spindulėlio. O tiek visko nufotografuoti reikia.
Šiandieną praleidau ruošdama staigmenėles klientėms. Štai kokie atvirukai laukia kelionės į paštą.
Gal ir Jūs būsit tarp gavėjų ;)
Na, o jei sugalvosite ir mums atsiųsti atviruką, tikrai neliksim skolingi ir atsiusim atviruką mainais.
Šiandieną praleidau ruošdama staigmenėles klientėms. Štai kokie atvirukai laukia kelionės į paštą.
Gal ir Jūs būsit tarp gavėjų ;)
Na, o jei sugalvosite ir mums atsiųsti atviruką, tikrai neliksim skolingi ir atsiusim atviruką mainais.
1/16/2013
Susipažinkime: Ieva
15 dienų iki gimtadienio :) kaip smagu jo laukti.
Šįvakar kviečiame trumpai susipažinti su Smulkmenėlių "veidu" Klaipėdoje- Ieva.
Ji Klaipėdos "Aukuro" gimnazijos abiturientė. Nuoširdi, kupina siekių ir ambicijų. Jokios paslapties ir jokio stebuklo kaip ši mergina tapo Smulkmenėlių dalimi.
"Smulkmenėlės mano gyvenime
atsirado tada, kai norėjosi gražaus rankų darbo papuošaliuko. Tada
ieškojau puslapio, kur galėčiau atrasti tai, ko aš noriu. Gavusi savo
pirmas prekes, labai apsidžiaugiau. Ruošiantis užsisakinėti kitą
kartą, pasiūliau ir draugėms. Po šio karto sulaukiau pasiūlymo sulaukti daugiau papuošaliukų Klaipėdoje, kad visos norinčios galėtų juos apžiūrėti."
Ieva jau ne tik darbuojasi su mumis. Ji mūsų šeimos draugė. praėjusiais metais teko ir man pasisvečiuoti pas ją ir jai pas mane. Tikiuosi, kad jai tapus studente ji dar turės laiko šiam užsiėmimui. Yra manančių, kad pakeičiamų nėra, tačiau tai, kokį indėlį atneša šis žmogus, niekas nemato. o tai yra sunkiausia. Buvo ne viena mergaitė, kuri taip pat norėjo platinti Smulkmenėles, bet greitai nuleido rankas. Ieva su mumis jau 1,5 metų.
"Nors ir kyla sunkumų, kai reikia susitikti su klientėmis, suderinti susitikimo laiką ir vietą,visada malonu susitikti, pabendrauti, atiduoti jų užsisakytas prekes, matyti kaip jos džiaugiasi, dar kartą peržiūrėt naujienas. "
Būtent dėl to ir yra Smulkmenėlės.
Gero vakaro. Iki rytdienos susitikimo.
1/15/2013
Smulkmenėlės laukia 5-ojo gimtadienio!!!
Sveiki užsukę į mano dulkėtą
blog'ą. Bandysiu judinti senas lentynas :) Pažadas ateinantiems
metams - bent kartą per savaitę daryti įrašą ir bent kartą per mėnesį Jums
parodyti po kokią (bent jau mini) naujovę.
Na, o šiandien nuotaika tokia,
kad noriu pakalbėti apie MUS: nuo ko mes prasidėjome, kas mes esame ir visa
kita apie ką šnekama tokiomis progomis ;)
Taigi Smulkmenėlių pradžia. Prieš
penkis metus dar niekas nežinojo, kad bus tos Smulkmenėlės. Buvo tik kelios
mergaitės kurios panoro išmokti velti vilną. O taip... Vilna buvo pradžių
pradžia. Kruvina, skaudi ir durianti. Taip prasidėjo trijų mergaičių
vakarojimai dar šaltais pavasario vakarais.
Greitai pradėjome rankdarbiauti
atskirai ir kiekviena sau Tada buvo karoliukai, nėrimas, siuvinėjimas
kryželiu... Tiesa, pastarųjų dalykų mane išmokė mama. Bet visa tai manęs
netraukė. Norėjau daryti kažką, kas mane džiugintų. O kiek gali džiuginti nerto
servetėlės? Mane – neilgai. Tačiau 2008 metų vasario 1 dieną, pirmieji veltinio
karoliai rado savo šeimininkę. Ir tai buvo pradžia...
Kartais daugiau, kartais mažiau,
kartais įdomiau, o kartais visai nuobodžiai, bet 2010 metų rudenį atsirado
vardas SMULKMENĖLĖS ir nutūpėm ne tik kartoninėje dėžutėje rašomojo stalo stalčiuje,
bet ir Facebook‘e, kuris yra mūsų namai.
Dabar jau esu ne viena. Su manim
kartu ir mano vyrelis, kuris prisideda nemažai ir darbelius dalinamės perpus.
Ir Ieva, kuri stipriai laiko
vieną Smulkmenėlių kampą Klaipėdoje.
Ir Neringa, kurią mes vis
pareklamuojam, o ji pareklamuoja mus.
Na ir Jūs – mano mielosios
klientės ir klientai, kurių tokia daugybė, kad negaliu nė parašyti kiek :)
Ačiū, kad esate. Be jūsų, nebūtų
ir mūsų.
Na, o kadangi dabar esu
užsikrėtusi postcrossing‘o manija noriu pasiūlyti tokį mini žaidimuką – jei jūs
norėtumėte mus pasveikinti paprastu paštu siųsdami sveikinimą parašykite
asmeninę žinutę. Atsiųsiu mūsų adresą, o sulaukę atviruko skolingi neliksim
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)